Mikro-išraiškos yra labai trumpos, dažniausiai nuo 1/25 iki 1/5 sekundės trunkančios veido raumenų reakcijos, kurios, kaip manoma, atspindi žmogaus tikrąją emociją prieš jam sąmoningai ją nuslepiant. Šis reiškinys dažnai siejamas su psichologu Paul Ekman, kuris tyrė emocijų universalumą ir veido raumenų veiklą. Nors mikro-išraiškos populiariame diskurse dažnai pateikiamos kaip „emocijų rentgenas“ ar beveik neklystantis būdas atpažinti melą, moksliniai tyrimai rodo kur kas sudėtingesnį ir subtilesnį jų pobūdį.
Ekmano ir kolegų tyrimai parodė, kad emocinės reakcijos veide gali kilti labai greitai, dar prieš įsijungiant sąmoningai kontrolei. Tokios reakcijos gali atskleisti trumpą emocinį impulsą, pavyzdžiui, nuostabą, pyktį ar baimę. Mikro-išraiškos dažniau pasireiškia tada, kai žmogus bando slėpti arba slopinti emociją – pavyzdžiui, oficialioje aplinkoje, konfliktinėje situacijoje ar esant socialiniam spaudimui.
Tačiau klausimas, ar galima mikro-išraiškas patikimai interpretuoti, išlieka sudėtingas. Tyrimai rodo, kad net patyrę ekspertai, kurie yra mokyti pagal Ekmano sukurta FACS (Facial Action Coding System) metodiką, ne visada tiksliai atpažįsta mikro-išraiškas realiame laike. Realių situacijų vaizdo medžiagoje mikro-išraiškos pasitaiko kur kas rečiau nei laboratoriniuose tyrimuose, o daugumą jų galima supainioti su atsitiktiniu raumenų judesiu, mirktelėjimu ar momentiniu veido įtempimu.
Kita svarbi problema – interpretacijos klaidos. Net jei mikro-išraiška pastebima tiksliai, jos reikšmė nėra savaime aiški. Pavyzdžiui, trumpas antakių kilstelėjimas gali reikšti nuostabą, bet taip pat gali būti reakcija į staigų garsą ar momentinį kognityvinį sukrėtimą. Emocijos atsiradimo priežasties iš veido išraiškos nustatyti neįmanoma – reikia platesnio konteksto. Todėl profesionalūs tyrėjai pabrėžia, kad mikro-išraiškos gali būti tik viena iš keleto užuominų, o ne lemiamas diagnostikos įrankis.
Dar vienas paplitęs mitas – kad mikro-išraiškos leidžia atpažinti melą. Mokslinių įrodymų šiam teiginiui nėra. Amerikos psichologų asociacijos (APA) apžvalgos rodo, kad joks konkretaus gesto, žvilgsnio krypties ar veido išraiškos derinys neleidžia patikimai nustatyti, ar žmogus sako tiesą. Melas yra sudėtingas kognityvinis procesas, kurį sudaro emocijos, stresas, motyvacija, kontekstas ir individualūs skirtumai. Net profesionalai, tokie kaip teisėsaugos pareigūnai, remdamiesi vien neverbalika, pasirodo tik šiek tiek geriau nei eilinis žmogus.
Mikro-išraiškos yra svarbi emocijų tyrimo dalis, tačiau jų praktinis pritaikymas kasdienėje diagnostikoje arba sprendžiant sudėtingas tarpasmenines situacijas yra ribotas. Technologijų srityje jos naudojamos kaip papildomas duomenų šaltinis, pavyzdžiui, emocijų atpažinimo algoritmuose, tačiau net ir čia išlieka didelė paklaidų tikimybė – ypač realiose, dinamiškose situacijose su sudėtingu apšvietimu ir natūraliu judėjimu.
Apibendrinant galima teigti, kad mikro-išraiškos yra tikras, moksliniais tyrimais pagrįstas fenomenas, tačiau jų interpretavimas reikalauja aukšto lygio įgūdžių ir išlieka ribotas. Jos neturėtų būti naudojamos kaip „melo detektorius“ ar kaip vienintelis pagrindas sprendžiant apie žmogaus būseną. Patikimiausi tyrimai pabrėžia, kad norint suprasti emocijas būtina derinti kelis šaltinius: žodinę informaciją, kūno kalbą, situacijos kontekstą ir individualius žmogaus bruožus. Mikro-išraiškos šiuo atveju veikia kaip subtili, bet ne lemiama dėlionės dalis.