Akių kontaktas yra vienas svarbiausių kūno kalbos (neverbalinės komunikacijos) elementų, lemiantis, kaip žmonės suvokia vienas kitą, jų ketinimus, emocijas ir patikimumą. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pakanka „žiūrėti žmogui į akis“, moksliniai tyrimai rodo, kad akių kontakto reikšmė yra daug sudėtingesnė ir stipriai priklauso nuo kultūros, socialinio konteksto, situacijos pobūdžio bei santykio tarp pašnekovų. Dėl to universalaus atsakymo „kiek sekundžių žiūrėti į akis“ nėra, o populiarioji psichologija dažnai supaprastina šį reiškinį taip, kad prarandamas tikrasis jo subtilumas.
Kūno kalbos tyrimai rodo, kad akių kontaktas yra glaudžiai susijęs su pasitikėjimo įspūdžiu. 2017 m. Kembridžo universitete atlikta analizė parodė, kad žmonės, palaikantys nuosaikų, bet stabilų žvilgsnį, paprastai vertinami kaip patikimesni ir labiau bendradarbiaujantys. Kita vertus, per ilgas ir intensyvus akių kontaktas gali sukelti atvirkštinį efektą – pašnekovas gali patirti spaudimą, nerimą ar net agresijos pojūtį. Tai ypač pasakytina apie situacijas, kuriose žmonės jaučia įtampą, pavyzdžiui, darbo pokalbiuose ar konfliktiniuose pokalbiuose. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad žiūrėjimas į akis daugiau nei 3 sekundes be pertraukos tam tikroms asmenybėms sukelia fiziologinį streso atsaką (padidėjusį širdies ritmą ir įtampą raumenyse).
Kultūrinis aspektas taip pat vaidina didžiulį vaidmenį. Kūno kalbos signalai skirtingose kultūrose, gali turėti skirtingą reikšmę. Vakaruose akių kontaktas laikomas atvirumo ir nuoširdumo ženklu, tačiau kai kuriuose Azijos, Afrikos ar Vidurio Rytų regionuose ilgas tiesioginis žvilgsnis gali būti suvokiamas kaip nepagarba, įžūlumas ar dominavimo demonstravimas. Japoniškoje kultūroje, pavyzdžiui, įprasta žiūrėti ne tiesiai į akis, o šiek tiek žemiau – į kaklo ar krūtinės sritį. Tai laikoma pagarbiu dėmesingumu, o ne vengimu. Todėl tarptautinėse aplinkose akių kontaktas turi būti ypač atsargiai vertinamas – tai nėra universalus socialinis signalas, o labiau kultūrinės sistemos dalis.
Įdomu ir tai, kad akių kontaktas stipriai veikia mūsų kognityvines funkcijas. Viename Oksfordo universiteto eksperimente nustatyta, kad tiesioginis žvilgsnis gali kelti didesnį kognityvinį apkrovimą – žmonės sunkiau atsakinėja į sudėtingus klausimus, kai pašnekovas intensyviai žiūri jiems į akis. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės, norėdami geriau susikoncentruoti, trumpam nukreipia žvilgsnį į šalį. Tai nėra ženklas, kad jie meluoja ar vengia temos – dažnai tai tiesiog natūralus smegenų būdas „atlaisvinti vietos“ mąstymui.
Praktikoje veiksmingiausia akių kontakto taisyklė yra dinamiškumas. Tai reiškia, kad žvilgsnį verta derinti prie pokalbio ritmo: žiūrėti į akis sakant esminę informaciją, trumpam nusukti akis, kai mąstote, ir vėl grįžti prie pašnekovo, rodant, kad klausotės. Specialistai dažnai siūlo laikytis vadinamosios „60/40 taisyklės“ – maždaug 60 % pokalbio laiko išlaikyti akių kontaktą, o likusį laiką natūraliai leisti žvilgsniui keliauti į šoną. Tačiau tai tik orientacinė gairė, o ne fiziškai matuojama taisyklė. Svarbiausia akis nuleisti ne per staigiai ir ne pernelyg žemai, nes tai gali pasirodyti kaip nesaugumo ženklas.
Be to, akių kontaktas glaudžiai susijęs su emocine būsena. Žmonės paprastai palaiko daugiau akių kontakto tada, kai jaučiasi saugiai, domisi pašnekovu arba nori sukurti artimesnį ryšį. Kai jaučiame nerimą, žvilgsnis dažniau „pabėga“ į šonus arba žemyn. Tai nereiškia, kad žmogus nepatikimas – dažnai tai tiesiog emocinės būsenos išraiška. Todėl teigti, kad akių vengimas automatiškai reiškia melą, yra moksliškai nepagrįsta. Patikimiausi tyrimai melą sieja ne su vienu gestu, o su elgesio pokyčiais, kurie skiriasi nuo žmogaus įprasto bendravimo stiliaus.
Apibendrinant, teisingas akių kontaktas nėra apie sekundes ar matematiką. Jis – apie jautrumą situacijai, kultūrinį supratimą, kito žmogaus komfortą ir natūralų ryšio kūrimą. Norėdami bendrauti efektyviai, turėtume ne aklai laikytis taisyklių, o stebėti, kaip mūsų žvilgsnis veikia kitą žmogų, ir atitinkamai prisitaikyti. Svarbiausia – natūralumas, o ne primesta technika.