Pirmasis įspūdis yra vienas stipriausių ir labiausiai tyrinėjamų socialinės psichologijos reiškinių. Žmonės linkę susidaryti pradinį vertinimą apie kitą asmenį vos per kelias sekundes, dažnai dar prieš jam pradedant kalbėti. Šis procesas vyksta automatiškai ir didžiąja dalimi pasąmoningai, o jo mechanizmai apima evoliucinius, kognityvinius ir socialinius veiksnius. Tyrimai rodo, kad pirmasis įspūdis daro įtaką tam, kaip vėliau interpretuojame žmogaus elgesį, ir yra gana stabilus net tada, kai pateikiama naujos informacijos, kuri teoriškai galėtų pakeisti nuomonę.
Vienas iš labiausiai nagrinėtų pirmojo įspūdžio aspektų yra veido bruožų ir išraiškų interpretavimas. Daugybė tyrimų parodė, kad žmonės nusprendžia apie kito žmogaus patikimumą iš veido per mažiau nei vieną sekundę. Princeton universiteto mokslininkai (Todorov ir kt.) nustatė, kad patikimumo vertinimas susiformuoja per maždaug 100 milisekundžių, ir nors ilgesnis stebėjimas gali šiek tiek koreguoti pradinį įspūdį, pagrindinė nuostata išlieka stabili.
Kiti svarbūs veiksniai yra laikysena, žvilgsnis, apranga ir gestai. Atvira laikysena, lėtas ir stabilus akių kontaktas bei nesuvaržyti rankų judesiai dažnai interpretuojami kaip pasitikėjimo ir kompetencijos ženklai. Priešingai, susigūžusi laikysena, vengiamas žvilgsnis ar pernelyg nervingi gestai gali būti siejami su įtampa, nepasitikėjimu savimi ar neaiškiais ketinimais. Šiuos signalus žmonės įvertina greitai ir dažnai nesąmoningai.
Socialinė psichologija taip pat pabrėžia kognityvinius šališkumus, kurie padaro pirmąjį įspūdį ypač tvirtą. Vienas svarbiausių – patvirtinimo šališkumas (confirmation bias). Kai susidarome pradinę nuomonę, smegenys linkusios atrinkti informaciją, kuri ją patvirtina, ir ignoruoti prieštaraujančius faktus. Tai reiškia, kad pirmasis įspūdis tampa tam tikru „filtru“, per kurį matome kito žmogaus elgesį, todėl jo pakeitimas gali būti sudėtingas net tada, kai realūs duomenys neatitinka pirminių vertinimų.
Svarbi ir kultūrinė aplinka. Skirtingose visuomenėse galioja nevienodos taisyklės, kas laikoma tinkamu ar maloniu elgesiu pirmo susitikimo metu. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose labai vertinamas tvirtas rankos paspaudimas, o kitose – nuosaikumas ir ramumas. Akių kontakto trukmė taip pat gali turėti visiškai skirtingas reikšmes priklausomai nuo socialinių normų.
Tyrimai atskleidžia, kad pirmasis įspūdis formuojamas ne tik greitai, bet ir daugialypiai. Žmonės automatiškai vertina kitą asmenį pagal dvi pagrindines dimensijas: šilumą (ar žmogus atrodo draugiškas ir nekelia grėsmės) ir kompetenciją (ar jis atrodo gebantis atlikti užduotis ir priimti sprendimus). Ši dviejų dimensijų teorija plačiai pripažįstama socialinėje psichologijoje ir naudojama aiškinti įvairius socialinius reiškinius – nuo lyderystės vertinimo iki kasdienių tarpasmeninių santykių.
Įdomu tai, kad pirmasis įspūdis nėra vien apie kitą žmogų – jis priklauso ir nuo vertintojo savybių. Žmogaus nuotaika, patirtis, socialiniai stereotipai ir net momentinis stresas gali paveikti, kaip asmuo interpretuoja kitų žmonių signalus. Tokiu būdu pirmasis įspūdis yra abipusis procesas, kuriame susitinka ir objektyvūs, ir subjektyvūs veiksniai.
Apibendrinant, pirmasis įspūdis yra greitas, automatinis ir stipriai įsišaknijęs žmogaus pažinimo mechanizmuose. Jis padeda greitai orientuotis socialinėje aplinkoje, tačiau tuo pat metu gali lemti netikslius arba pernelyg supaprastintus vertinimus. Šiuolaikiniai tyrimai pabrėžia, kad nors pradiniai sprendimai susiformuoja akimirksniu, sąmoningas dėmesys kūno kalbai, situacijos kontekstui ir kognityviniams šališkumams gali padėti formuoti tikslesnį ir labiau pagrįstą kitų žmonių suvokimą.